UMI Vilnelės rezidentai

Keramika užsiimu nuo vaikystės, tad molis - man puikiai pažįstama medžiaga. Baigiau skulptūros specialybės magistrą Vilniaus dailės akademijoje, o šiuo metu kuriu šiuolaikinę minimalistinio dizaino keramiką - esu prekės ženklo „Abijum keramika“ įkūrėja. Mano kūriniai teikia ramybės, jaukumo, šilumos jausmą į kasdienybę. Darbus galite apžiūrėti moliu kvepiančioje studijoje, įsikūrusioje ant paties Vilnelės upės kranto.

Esu jaunosios kartos žurnalistinės, dokumentinės fotografijos kūrėjas, šioje srityje tęsiu Lietuvos humanistinės fotografijos tradicijas. Darbuose nagrinėju jautrias socialines temas: karinius konfliktus, politinius neramumus, humanitarines krizes. Mano fotografijas publikavo tokios pasaulyje žinomos naujienų agentūros kaip „The Guardian“,  „Al Jazeera“ ir „Der Spiegel“. Kurdamas dokumentinę fotografiją vadovaujuosi humanistinėmis vertybėmis bei pasaulėžiūra, dramatiškų istorinių įvykių ar tam tikrų socialinių aplinkybių fone stengiuosi įžvelgti žmogiškumo, jaunystės, grožio ar net moteriško švelnumo apraiškas. 

Esu laisvai samdoma menininkė ir iliustratorė, dirbu ir gyvenu Vilniuje, Lietuvoje. Baigusi studijas Vilniaus dailės akademijoje, pradėjau dirbti kūrybinėse industrijose - reklamos, grafinio dizaino, produktų dizaino, taip pat vizualinio meno srityse. Dabar tikrai daug dėmesio skiriu tradicinei grafikai ir iliustracijai.

Esu skulptorė, juvelyrė, 2007 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademijos Telšių Dizaino Fakulteto juvelyrikos ir kalvystės specialybę. Savo kūrybą pradėjau nuo juvelyrinių objektų, vėliau perėjau prie didesnės apimties skulptūrinių formų. Mano kūriniai nedidelio formato, glotniais paviršiais, juvelyriški, neretai matiniu, sidabru dengtu paviršiumi. Mano darbuose vyrauja žmogiškos būtybės, kurios kalba apie žmonių tarpusavio ryšius. Jos turi savus pasaulius – oazes: rutulį ar salą, ant kurių stovi, guli, sėdi, klūpo. Kartais šiuose pasauliuose tvyro vienatvė, ilgesys, o kartais – priešingai: būtybės tvirtos, optimistiškos ir veržlios – drąsiai žingsniuoja į pokyčius.

Gimiau ir augau Kaune. J.Naujalio meno mokykloje baigiau taikomosios grafikos studijas, vėliau studijavau tekstilės specialybę, apsigyniau menų magistro laipsnį.

Mano kūrybinis procesas grindžiamas šiais principais: idėja, šviesa, istorija, estetika ir jausmas.

... nuo tada, kai save pamenu - labai myliu piešimą ... vėliau pamėgau ir siuvinėti ...

Nuo Šiaurės iki Vidurio Rytų – tai platumos, kurioje pažinau kūrybą. 

Po ilgų eksperimentavimų ieškant tikrojo braižo, apsistojau ties abstrakčiu, bet išraiškingu pavidalu įgavusiu geometrinių formų bei grafikos elementų mišiniu. 

Pagrindinė serijos tema - išlaisvinta pasąmonė ir vidaus refleksija.

Neapsiriboju vien tradiciniu menu, taip pat kuriu skaitmenines minimalistines, kartais kiek siurrealistines iliustracijas, man patrauklūs eksperimentai ir spontaniškumus be idėjinių ribų.

Mano tapyba – tai intelektualinės, jutiminės ir pasąmoninės refleksijos, atspindinčios tiesiogines išorinio ir vidinio gyvenimo patirtis, pojūčius. Galima sakyti, kad tai pastangos tyrinėti savo smegenų ir proto turinį. Naudoju visas man žinomas ir prieinamas išraiškos technikas: pittura metafisica, intuiciją, siurrealistinę viziją, asambliažą, dadaistinę ironiją ir kitas, kurių net nebesugebu atsekti.

Gimiau 1967m. Vilniuje, mokiausi M.K.Čiurlionio meno mokykloje, baigiau VDA , grafikos specialybę, dėstau VDA tapybos bei FAMM ir animacijos katedrose, dalyvauju grupinėse parodose bei esu surengusi daugiau nei 20 personalinių parodų. Kuruoju parodas, plenerus, "Literatų gatvės projektą".

Tapytojas iš Tbilisio, Sakartvelo. Jo darbus įkvėpia kalnų kraštovaizdžiai, aplinka, kurioje menininkas užaugo. Šiuo metu daug dėmesio menininkas skiria darbams karo tematika.

Man juvelyrika - tai nuolatinės geriausio derinio paieškos. Eksperimentuodama su tauriaisiais metalais, neapdorotais akmenimis ir netradicinėmis organinėmis medžiagomis, ieškau būdų, kaip jas sujungti į dėvimus meno kūrinius, kurie ant žmogaus kūno išreiškia unikalią visumą.

Esu menininkė – akvarelininkė, 2020 metais baigusi magistro studijas VDA įvietinto meno katedroje ir tais pačiais metais įstojusi į Lietuvos Dailininkų Sąjungą. Pagrindinė mano nagrinėjama tema yra apie daiktų ir žmonių santykį. Darbuose dažniausiai vaizduoju interjerus, prikauptus daiktų - šiukšlių. Tačiau neapsiriboju vien tapyba, stengiuosi įgyvendinti įvairias idėjas, reikalaujančias ir kitų išraiškų, tokių kaip instaliacija, skulptūra, video ar animacija. Kūryboje mane domina absurdas, ironija ir darbo kontekstualumas.

Esu muzikantas, kūryboje derinantis elektroninės ir akustinės muzikos elementus. Savo muzikos karjerą pradėjau jau 1990-aisiais, kai ėmiau kurti elektroninę muziką naudodamas įvairius analoginius ir skaitmeninius sintezatorius. Mano muzikos stilių galima apibūdinti kaip įvairių žanrų - elektroninės, džiazo, funk ir soul – mišinį. Mėgstu naudoti gyvus instrumentus, tokius kaip gitara, bosinė gitara ir būgnai, kuriuos sujungiu su elektroninių ritmų garsais ir pavyzdžiais, siekdamas sukurti savitą garsą. Mano kūrybą praturtina bendradarbiavimas su vokalistais, reperiais ir instrumentininkais.

Mano tapybos siužetas yra Lietuvos peizažas. Kodėl būtent Lietuvos? Todėl, kad jokios kitos šalies peizažas nebus taip iki skausmo pažįstamas, nebus taip pajaustas ir suprastas, kaip savosios. Menininko tikslas – atkreipti paprasto žmogaus žvilgsnį į tai, ko jis pats galbūt nepastebėtų. Pasirinkau stebėti, koks grožis, įprastas ar neįprastas, slypi mūsų kraštovaizdyje. Tapydama gilinuosi į vaizdinio erdvę ir ją sudarančią struktūrą. Į regimą peizažą žiūriu tarsi į sceną su dekoracijomis.

Tyrinėdama pasaulį per lytėjimą, naudoju tradicines tekstilės technikas, bandydama užčiuopti įvairius reiškinius. Rankinis audimas ir mezgimas - tai archajiški amatai su aiškiu tinkleliu, kurį naudoju kaip pagrindą pasakojimui. Pristatydama savo darbus instaliacijos formatu, siekiu sukurti intymias erdves, kuriose susikirstų skirtingos patirtys ir jų dalyviai.

Į fotografiją atėjau iš „judančių vaizdų” pasaulio, kino. Ilgą laiką dirbu su kino montažu, esu montažo režisierius. Darbas su judančiu vaizdu, matyt, išmokė galvoti, pamatyti, atsirinkti ir gerbti „kadrą“: juk fotografinis kadras yra kiekvieno kino kadro dalis. Tačiau fotografijos stebuklas yra tai, ką vadinu „pagava“ – sustabdyta akimirka, čia pat tampanti istorija. Artimiausia man yra fotografijos dokumentiškumas. Štai kodėl ir kamerą laikau visada šalia, nes juk niekados nežinai… Dažnai fotografuoju savo aplinką, žmones, kuriuos pažįstu.

Tatuiruočių meistrystėje dirbu jau daugiau nei 20 metų. Įkvėpimo semiuosi iš archajiškų kultūrų, jose dominuojančios simbolikos, su tatuiruočių menu susijusių tradicijų. Esu vienas iš unikalaus, didelius kūno plotus dengiančių, japoniškų “Irezumi” stiliaus tatuiruočių pradininkų Lietuvoje.

Mano atliekamoje muzikoje skamba tiek tradiciniai, tiek ir archajiniai pučiamieji instrumentai, kurių esu įvaldęs daugiau nei 50. Kaskart pasirodydamas scenoje tarsi kviečiu klausytojus į spalvingą kelionę, kurioje susilieja baltiškų ir skandinaviškų pasaulių garso lobynai. Kartu su grupe "Saulius Petreikis World Orchestra", jungiančia World ir folk žanrus, esame aplankę didžiąją dalį Europos. Mano kuriama muzika šiltai priimama pačios įvairiausios auditorijos, o ypač mėgstama šeimų. Be koncertinės veiklos, daug dėmesio skiriu švietimui ir senųjų lietuviškų instrumentų populiarinimui.

Mano atėjimas į fotografiją gana paprastas ir labai žmogiškas - kaip ir daugelis jaunų fotografų, įsigijau savo pirmąjį aparatą būdamas 23-ejų. Tačiau kaip fotografas „gimiau“ atradęs juostinę fotografiją kartu su savo pirmuoju juostiniu fotoapartu. Vos analoginė juosta pateko į mano rankas, kaipmat patraukė prie kasdienio žmogaus. Pasakoti jo istorijas, išklausyti, keliauti ir ieškoti.