Užupis

Užupio Respublika turi savitą filosofiją ir raiškos formas, švenčių cikliškumą (kalendorių), Konstituciją išverstą į daugiau nei 50 pasaulio kalbų, simboliką ir vėliavas, sienų riboženklius, lengvai suteikiamą pilietybę ir piliečius visame pasaulyje, UžR garbės piliečius, Prezidentą, Parlamentą, Vyriausybę, suformuotą iš savanorių-ministrų, ambasadorius (kitose valstybėse, miestuose ir net gyvenimo ar veiklos srityse), reglamentuotus tarptautinius ryšius su kaimynine Lietuvos Respublika ir užsienio valstybėmis, stabiliausią valiutą EuroUžą, laikraščius, Užupio televiziją, nacionalinį patiekalą UžBurgerį ir kitus nacionalinius atributus.

Aktyviai betarpiškus žmonių tarptautinius santykius plėtojanti Užupio Respublikos Užsienio reikalų ministerija yra akreditavusi daugiau nei tris šimtus ambasadorių įvairiuose kraštuose ir materijose, tuo sukurdama naujų atvirų santykių tarp žmonių praktiką.

Užupio Respublikos sukūrimas ir išpuoselėjimas reikšmingai prisidėjo prie apleisto ir pavojingo Užupio atgaivinimo, pavertė jį stipriu turistų ir kitų lankytojų traukos objektu, kūrėjų įkvėpimo šaltiniu, suformavo savitą bendruomenišką tapatybę ir sukūrė atvirą kūrybos erdvę.

Nuotraukų autorius fotografas A. Marozovas

Istorija

• Ankstyvasis vystymasis

  Užupis yra vienas seniausių Vilniaus priemiesčių, įsikūręs dešiniajame Vilnios upės krante. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas XV a., kai čia buvo įkurtas bernardinų vienuolynas. Pavadinimas „Užupis“ reiškia „vieta už upės“. Šiuo laikotarpiu čia driekėsi svarbus tranzitinis kelias į rytus, vedantis į Polocką ir Vitebską.

• Amatų ir prekybos centras

  XV-XVIII a. rajone apsigyveno amatininkai, slavų pirkliai ir dvasininkai. Užupis garsėjo vandens malūnais ir popieriaus dirbtuvėmis. Rajone veikė turgus, kurį su miesto centru jungė tiltai.

• XIX a.: Modernizacijos pradžia

  XIX a. pabaigoje Užupis ženkliai modernizavosi: buvo įvestas vandentiekis, pastatyti metaliniai tiltai, nutiesta arklių traukiamo tramvajaus linija, jungianti rajoną su Vilniaus centru. Čia gyveno daugybė darbininkų, amatininkų ir klestėjo žydų bendruomenė.

• Sovietmetis

  Sovietmečiu Užupis stipriai sunyko, čia įkurta infrastruktūra buvo apleista, o gyvenimo sąlygos skurdžios. Vis dėlto XX a. septintajame dešimtmetyje Užupis savo išskirtiniu žavesiu ir prieinama gyvenamosios vietos kaina ėmė traukti menininkus, kurie šiame rajone rado kūrybinį įkvėptimą ir įžvelgė šios Vilniaus dalies potencialą.

• 1990–2000 m.: Rajono atgimimas

  Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Užupis tapo menininkų ir kūrėjų centru. 1995 m. surengtas alternatyvios mados ir meno festivalis „ArMada“ tapo lūžio tašku. 1998 m. balandžio 1 d. Užupis simboliškai paskelbė savo nepriklausomybę ir įkūrė Užupio Respubliką su savo konstitucija, vėliava ir prezidentu.

• Užupis šiandien

  Šiandien Užupis yra vienas prestižinių Vilniaus rajonų, garsėjantis menu, galerijomis ir unikaliu kultūriniu gyvenimu. Čia nuo 2000 m. veikia Užupio Meno Inkubatorius, puoselėjantis kūrybą ir menininkų bendruomeniškumą. Rajonas taip pat išsiskiria savo architektūra – senoviniais mediniais namais, istoriniu Bernardinų kapinių ansambliu ir skulptūromis, tokiomis kaip „Užupio angelas“ ir „Undinėlė“.

Užupio bendrabūvio kodeksas

Patvirtintas Užupio bendruomenės senate 2014 lapkričio 24 dieną.

1. Kodekso tikslas

1.1. Užupio bendrabūvį reguliuoja paprotinė teisė, įkvepiantys pavyzdžiai, svajonės, įžvalgos, mitologijos. Šiuo kodeksu raštu įtvirtinamos tik tam tikros bendrabūvio taisyklės, tai daroma siekiant padėti geriau suprasti.

2. Užupis

2.1. Užupis – Vilniaus dalis, kuri priklauso visiems ir niekam asmeniškai.

2.2. Užupiečiai – visi, kurie kuria, gyvena, dirba ir užsiima kita veikla Užupyje ir dėl Užupio.

2.3. Užupiečių bendros kūrybos ir bendravimo esmė – savanoryste ir pasiaukojimu pagrįsta neapmokama veikla. Tai visiškai neprieštarauja atskirų finansuojamų projektų vykdymui ar atsiskaitymui su samdomais asmenimis bei paslaugų teikėjais.

2.4. Užupyje veikia daugiapoliškumo principas – galimos pačios įvairiausios, nepriklausomos ir neribojamos veiklos (šias veiklas vykdantiems asmenims prisiimant už jas pilną atsakomybę). Kuo tų veiklų daugiau – tuo turtingesni mes visi.

2.5. Užupio vardas nėra prekė.

3. Užupio bendruomenė

3.1. Užupio bendruomenė – tai visuma užupiečių, kuriuos sieja idėjos, tikslai, poreikiai ar tiesiog bendrumo jausmas.

3.2. Pagal tradicijų patikrintą ir nusistovėjusią tvarką Užupio bendruomenės sprendimai priimami neformaliose sueigose bendru sutarimu ir vykdomi savanoriškumo principais. Asociacija „Užupio bendruomenė” (toliau – UB) ir kitos oficialios struktūros įtraukiamos į sąveiką tik esant būtinybei.

3.3. Užupio bendruomenė, siekdama tikslų, panaudoja savo narių įtaką bei gerą vardą, visus formalius ir neformalius svertus.

3.4. Užupio bendruomenę oficialiai atstovauja UB. Kalbėti UB vardu gali tik įgalioti atstovai.

3.5. Užupio bendruomenės projektai valdomi ir finansuojami per UB, kurios finansinė veikla ir ataskaitos turi būti visiškai skaidrios ir visiems prieinamos.

4. Užupio Respublika

4.1. Užupio Respublika yra visiems padovanotas Užupio bendruomenės kolektyvinis kūrinys, kurį visi savanoriškai gali toliau kurti ir tobulinti. Užupio Respublikos negalima savintis.

4.2. Užupio Respublika yra susijusi su Užupiu, tačiau jos neriboja jokia teritorija, valstybinės ar kitokios sienos, tautybės, pilietybės, partinės priklausomybės ir pan.

4.3. Užupio Respublikos piliečiu tampa kiekvienas, susipažinęs su Užupio Respublikos Konstitucija ir taip nusprendęs. Kiekvienas Užupio Respublikos pilietis bent kartą gyvenime turi aplankyti Užupį.

4.4. Užupio Respublikos pavadinimą, turtą ir simboliką nuo neteisėto kėsinimosi saugo Užupio bendruomenė ir draugiškos kaimyninės Lietuvos Respublikos teisė.

5. Kodekso galiojimas

5.1. Šis kodeksas taikomas ir santykiams, atsiradusiems iki šio kodekso surašymo, pradedant nuo atitinkamų bendrabūvio papročių atsiradimo momento (lexretroagit).