Užupis

Užupio Respublika turi savitą filosofiją ir raiškos formas, švenčių cikliškumą (kalendorių), Konstituciją išverstą į daugiau nei 50 pasaulio kalbų, simboliką ir vėliavas, sienų riboženklius, lengvai suteikiamą pilietybę ir piliečius visame pasaulyje, UžR garbės piliečius, Prezidentą, Parlamentą, Vyriausybę, suformuotą iš savanorių-ministrų, ambasadorius (kitose valstybėse, miestuose ir net gyvenimo ar veiklos srityse), reglamentuotus tarptautinius ryšius su kaimynine Lietuvos Respublika ir užsienio valstybėmis, stabiliausią valiutą EuroUžą, laikraščius, Užupio televiziją, nacionalinį patiekalą UžBurgerį ir kitus nacionalinius atributus.

Aktyviai betarpiškus žmonių tarptautinius santykius plėtojanti Užupio Respublikos Užsienio reikalų ministerija yra akreditavusi daugiau nei tris šimtus ambasadorių įvairiuose kraštuose ir materijose, tuo sukurdama naujų atvirų santykių tarp žmonių praktiką.

Užupio Respublikos sukūrimas ir išpuoselėjimas reikšmingai prisidėjo prie apleisto ir pavojingo Užupio atgaivinimo, pavertė jį stipriu turistų ir kitų lankytojų traukos objektu, kūrėjų įkvėpimo šaltiniu, suformavo savitą bendruomenišką tapatybę ir sukūrė atvirą kūrybos erdvę.

Nuotraukų autorius fotografas A. Marozovas

Istorija

• Ankstyvasis vystymasis

  Užupis yra vienas seniausių Vilniaus priemiesčių, įsikūręs dešiniajame Vilnios upės krante. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas XV a., kai čia buvo įkurtas bernardinų vienuolynas. Pavadinimas „Užupis“ reiškia „vieta už upės“. Šiuo laikotarpiu čia driekėsi svarbus tranzitinis kelias į rytus, vedantis į Polocką ir Vitebską.

• Amatų ir prekybos centras

  XV-XVIII a. rajone apsigyveno amatininkai, slavų pirkliai ir dvasininkai. Užupis garsėjo vandens malūnais ir popieriaus dirbtuvėmis. Rajone veikė turgus, kurį su miesto centru jungė tiltai.

• XIX a.: Modernizacijos pradžia

  XIX a. pabaigoje Užupis ženkliai modernizavosi: buvo įvestas vandentiekis, pastatyti metaliniai tiltai, nutiesta arklių traukiamo tramvajaus linija, jungianti rajoną su Vilniaus centru. Čia gyveno daugybė darbininkų, amatininkų ir klestėjo žydų bendruomenė.

• Sovietmetis

  Sovietmečiu Užupis stipriai sunyko, čia įkurta infrastruktūra buvo apleista, o gyvenimo sąlygos skurdžios. Vis dėlto XX a. septintajame dešimtmetyje Užupis savo išskirtiniu žavesiu ir prieinama gyvenamosios vietos kaina ėmė traukti menininkus, kurie šiame rajone rado kūrybinį įkvėptimą ir įžvelgė šios Vilniaus dalies potencialą.

• 1990–2000 m.: Rajono atgimimas

  Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Užupis tapo menininkų ir kūrėjų centru. 1995 m. surengtas alternatyvios mados ir meno festivalis „ArMada“ tapo lūžio tašku. 1998 m. balandžio 1 d. Užupis simboliškai paskelbė savo nepriklausomybę ir įkūrė Užupio Respubliką su savo konstitucija, vėliava ir prezidentu.

• Užupis šiandien

  Šiandien Užupis yra vienas prestižinių Vilniaus rajonų, garsėjantis menu, galerijomis ir unikaliu kultūriniu gyvenimu. Čia nuo 2000 m. veikia Užupio Meno Inkubatorius, puoselėjantis kūrybą ir menininkų bendruomeniškumą. Rajonas taip pat išsiskiria savo architektūra – senoviniais mediniais namais, istoriniu Bernardinų kapinių ansambliu ir skulptūromis, tokiomis kaip „Užupio angelas“ ir „Undinėlė“.