Ant galerijos fasado ropojantys metaliniai vabalai - tarsi pasimetusių sielų fragmentai, virtę primityviosiomis, instinktų valdomomis būtybėmis, kviečia sugrįžti į šviesą, iš kurios visi esame atėję. Aptakios, tirpstančios, beveik plastiškos galerijos viduje eksponuojamų E. Valentinavičienės kūrinių formos liudija būseną, kai virsmas nesibaigia net virtus žmogumi. Tai ne užbaigti kūnai, o gyvi procesai – skulptūros, kurios vis dar prisimena, kad kažkada buvo molis.
Ši paroda šiuolaikinė Kalėdų misterija be sentimentų, be angelų, be dovanų popieriaus. Tai kvietimas sugrįžti į nulinę būseną, kurioje kiekvienas gali iš naujo prisiminti, kad žmogumi tampama ne kartą – o tiek kartų, kiek kartų išdrįsti išlįsti iš kiauto.
„Būsena: Nulis. Jau ne padaras, dar ne žmogus“ – tai atvirkštinė F. Kafkos „Metamorfozė“, kelionė ne į žmogiškumo praradimą, o į jo atgimimą – iš primityvaus ropojimo į sąmoningą judėjimą šviesos link. Paroda pasakoja apie būseną, kai iš instinkto ima dygti supratimo daigas, kai siela, dar būdama ribota ir netobula, girdi kvietimą tapti žmogumi.
Parodą lydi šeštadieniniai grupiniai molio lipdymo užsiėmimai su menininke E. Valentinavičiene.
Eglė Valentinavičienė (g. 1989) – baigė keramikos studijas VDA, šiuo metu yra Užupio meno inkubatoriaus rezidentė. Tai yra trečioji personalinė kūrėjos paroda. Menininkei patinka atskleisti organiškas ir tuo pačiu mistiškas figūras, esančias judesyje. Molio medžiagą kūrėja naudoja ties jos galimybių riba, eksperimentuoja, dirba be išankstinių eskizų, dažnai tik pasikliaudama nuojauta ir atsitiktinumu.
Paroda veiks iki sausio 16 d.
Daugiau informacijos apie šeštadieninius užsiėmimus