Akmuo Pienas Širdis / Aros Radvilės tapybos paroda

Kartą, ankstų rytą, į ąsotį įkrito saulė. Karštyje Moteris ėmė garsiai šaukti. Taip garsiai, kad tuštuma sudužo, o ji pati išsiliejo pienu atgal į žemę. Taip vėl pavirsdama kalnu iš pasakos. - Ara Radvilė

Vasario 2 d. 18 val. kviečiame Tave į Užupio Meno Inkubatoriaus galeriją (Užupio g. 2A), kur bus atidaroma tapytojos Aros Radvilės personalinė paroda ,,Akmuo Pienas Širdis" Paroda eksponuojama iki kovo 9 d.

Parodoje dominuojantys pagrindiai veikėjai žmonės—kalnai, lyg išnirę iš žemės ir nulieti iš akmens, Jie yra sudėtinė gamtos dalis, nepamainoma pasaulio konstanta. Apnuoginti tiek jų kūnai tiek širdgėlą menantys veidai, liudija vidinio pasaulio ir fizinės būties tarpusavio ryšį. Palaipsniui šis santykis transformuojasi, liūdesio išjautimą parodoje seka naujas atsigavimo ir susikūrimo etapas. Nepakeliamas akmens svoris kūriniuose lengvėja ir emocijos išsilieja į pieno upes, atveriančias gimimo iš naujo galimybes. Įtaigūs personažai priimdami save, taip pat skatina ir žiūrovą įsileisti į širdį gamtos ir skirtingų kultūrų grožį, trapumą, paprastumą.

Šios vidinės veikėjų kelionės parodoje vaizduojamos sutelkiant didžiausią dėmesį į žmogaus kūną. Kitaip nei ankstesnėje menininkės kūryboje, ekspresyvius potėpius ir ryškius spalvų kontrastus keičia minkšti personažų siluetai, kurie lyg nugludę akmenukai praradę visas aštrias briaunas, nesipriešina apinkiniui pasauliui, o tiesiog esti. Dažnu atveju šios monolitinės figūros vaizduojamos basos ir vos pridengtos audiniu - kai kurios jų, lyg mediumai tarp fizinio ir vidinio pasaulių, slepiasi už perregimos širmos, vėjo dvelksmo ar draugiško angelo sparno. Šis subtilus nuogumas yra kertinis parodos elementas, keliantis klausimus apie kūniško grožio ir gamtos santykį, apie kiekvieno savo sielą apnuoginusio, bet neišgirsto žmogaus priėmimą.

Ieškodama pamatinių gamtą ir žmogų siejančių kelių bei formų, Ara Radvilė sėmiasi įkvėpimo iš pasakų, folkloro, lėlių teatro. Šioje parodoje menininkė sugrįžta prie išgrynintų kontūrų, supaprastintų linijų ir siužetų, kuriuos apipina mitais bei etniniais motyvais. Tokiu būdu parodoje tarp žmonių—kalnų emocinių vingių taip pat atsiranda apelsino, pieno, ąsočio ir kiti simboliai, kuriantys ryšį tarp skirtingų laikmečių, kultūrų, žmonių.

Ara Radvilė (Radvilė Juozapaitytė, g. 1995) - jaunosios kartos menininkė. 2020 m. baigusi scenografijos megistro studijas Vilniaus dailės akademijoje, šiuo metu kuria instaliacijas, fotokoliažus ir tapo. Nuo 2022 m. surengė personalinių parodų, dalyvauja grupinėse parodose Lietuvoje ir svetur.