Tado Tručilausko tapybos darbų paroda „Gerki, sesut, geri“

Kovo 19 d. Užupio meno inkubatoriaus galerijoje „Galera“ (Užupio g. 2A) pradeda veikti Tado Tručilausko darbų paroda „Gerki, sesut, geri“.

Apie parodą

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Tadas Tručilauskas dar tik pradeda savo meninę karjerą, tačiau savo kūrybinėje biografijoje jau turi gana reikšmingų įvertinimų. Viename svarbiausių Baltijos regione renginių – skirtų jaunosios kartos menininkams – „XI Young Painter Prize“, jis buvo vienas ryškiausių pretendentų į pagrindinį prizą, o konkurse pristatytas kūrinys buvo įsigytas ir papildė vieną svarbiausių šiuolaikinio meno kolekcijų Skandinavijoje – Lewben Art Foundation.

Baigęs tapybos studijas Vilniaus dailės akademijoje, Tadas tęsia ekspresionistinės tapybos liniją, kuri daug metų yra įvardijama kaip vienas išskirtiniausių lietuviškosios tapybos mokyklos bruožų. Ekspresyvūs dažo sluoksniai, švelni spalvų ir pustonių dermė, jautri simbolių ir motyvų kalba. Būtent tai yra Tado Tručilausko kūrybos pagrindas.

Kūnas – Tado inspiracija. Jo tapyboje apstu surežisuotų kūnų choreografijos, kurie tarytum atgyja, suvilgyti dažų spalvų sultimis. Paradoksalus jausmas – patirti sąstingio dinamiką, nes, žiūrėdamas į tuos drobėje sustingusius kūnus, tarsi jauti jų alsavimą ir vibraciją. Šis Tado kūrybiškumo ir meistriškumo duetas, atverčia kitą jo tapybos šifravimo puslapį – tarytum analizuotum stacijas-paveikslus, prie kurių sustojama, einant kryžiaus kelią. Tačiau Tado kryžiaus kelias kiek kitoks. Jis kupinas subtilios erotikos, geros muzikos ir intriguojančio scenarijaus. Tarsi Paolo Sorrentino filme.

Jo drobės, pripildytos simbolių ir pasaulyje puikiai atpažįstamų menininkų (Leonardo da Vinci, Gustav Klimt, kt.) kūrinių fragmentų bei anime herojų „citatomis“, pasakoja istorijas apie laiką ir apie mus, skęstančius tame laike. Kažkas labai artimo mūsų visų patirčiai yra Tado kūryboje. Jo paveiksluose sustabdytos akimirkos tarsi panardina žiūrovą į prisiminimus. Nuovargis po intensyvios sesijos, svaigus juokas įkaitusiamebare ar tiesiog dviejų atsipalaidavusių figūrų pokalbis kaip aliuzija į nuobodulį.

Tapytojas puikiai suvaldo paveikslo formatą, jaučia spalvą ir kompoziciją. Dažas slysta jo drobėmis kaip per stiklą, švelnūs potėpiai kiek prigesina ekspresyvią menininko raišką taip sukurdami judesio, pulso, vibracijos įspūdį. Svarbu paminėti menininko tapymo būdą, kuris – lyg gyvas performansas. Kartais Tadas tapo tamsoje ant drobės, padengtos fluorescensiniais dažais. Pasitelkdamas teptuką ir UV lemputę, jis tapo kūnus, kurie, reaguodami į šviesą ir dažų sultis, tarytum atgyja, juda ir bendrauja su pačiu menininku bei tapymo procesą stebinčiuoju. Rezultatas – profesionali, meistriškai atlikta ir emociškai prisodrinta, konceptuali tapyba.

Parodoje „Gerki, sesut, geri“ menininkas pristato tapybą ir piešinius. Parodos leitmotyvas – jo kūrinys „Sip sis sip on this melted ice the I brought from the alps“. Siužetas – dvi sesės, geriančios kokteilį.  Sakytum, nebylus motyvas? Ne. Atvirkščiai. Jos – tai mes, mūsų praeitis, dabartis ir ateitis. Mūsų santykiai ir kompromisai (juk giminystės ryšius nėra taip paprasta nutraukti, tad „dirbame“ vienas su kitu atkakliau). Mūsų sustabdytos akimirkos – tam, kad turėtume ką prisiminti.

Paroda veiks iki balandžio 10 d.