Tomo Tereko ir Patricijos Poškevičiūtės paroda „Mielumo agresija“
Jie susitiko rugsėjo tryliktą, penktadienį. Laidojimo biure. Per fotografijos parodą Nidoje. Jai devyniolika (būsima grafikė), jam – keturiasdešimt du (esamas fotografas). Lemtinga pažintis tęsėsi ant molo, skambant kanklėms ir ,,Vaibams Ore“. Tradicinio lietuvių liaudies žaidimo ,,Butelys“ metu, energija ir patirtis susijungė į magiškąjį tandemą. Ir tai tęsiasi jau penkerius metus.
Gyvendami kartu poroje autoriai kvestionuoja paprastas gyvenimiškas tiesas – ar galima atskirti meną nuo gyvenimo ir gyvenimą nuo meno? Nepaisant daugelio kritikų bandymų įkišti nosį, galų gale autoriai pasiryžo išnešti savo skalbinius į
viešumą ir ištraukti skeletus iš spintų.
Tie kritikai, kurie turėjo retą galimybę stebėti šių menininkų kūrybą, ją apibūdino šiais žodžiais:
,,Ne pabaiga, kol ne viskas baigta.“
Ekskliuzyvinis, niekur neskelbtas ir nerodytas turinys, tiesiai iš Tomo Tereko ir Patricijos Poškevičiūtės bendro gyvenimo kartu archyvų.
Paroda eksponuojama iki lapkričio 22 d.
