Lapkričio 10 d. atidaroma Gedimino Endriekaus piešinių ir skulptūros paroda „2022“

Lapkričio 10 – gruodžio 03 dieną kviečiame Jus į Gediminas Endriekaus surrealistinę, gaivališką skulptūros ir piešinių parodą „2022“!

Parodos atidarymas lapkričio 10 d. 18 val. Užupio Meno Inkubtoriaus galerijoje (Užupio g. 2A)

Gediminas Endriekus, baigęs Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto skulptūros specialybę, parodose dalyvauja nuo 2009 metų. Nuo 2016 metų yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Jau ne vienoje jo kūrinių parodoje esame matę puikiai valdomą mažosios plastikos formatą, juvelyrinį detalių aštrumą ir tikslumą, precizišką, estetišką, virtuozišką meistrystę, metalo (daugiausia bronzos ) – liejimo išmanymą, subrandintą dirbant liejiku nedidelėje liejykloje.

Metalo meno, skulptūros kūrime dalyvauja skirtingi amatai, technologijos, o jų įvaldymas leidžia skulptoriui pasiekti maksimaliai tikslaus savojo vaizdinių pasaulio materializavimo įspūdį.

2022 metai skulptoriui buvo didelių pokyčių metai. Paradoksaliai atnešę skulptūrinį derlių- pilną labai užaštrintų, keliančių nuostabą ir skirtingas emocijas ekspresyvių, išbaigtų kūrinių kolekciją.

Intravertiškai brandindamas vaizdinį, perleisdamas jį per savąją vidinę tylą, formą naudodamas kaip kalbą, reikalingą tam užaugintam vaizdiniui pernešti, skulptorius pasiekia stulbinamą autentiškos kūrybos įspūdį ir sukelia nuostabos jausmą, kuris taip retai įmanomas profesionaliosios skulptūros srityje. Jei ankstesni darbai turi vidinės poetikos ir sukauptumo, tai naujausiuose regima didelė ekspresija – įkalinta ir užaštrinta iki sprogimo akimirkos. Plastinė kalba vitališka, jusliška, gyvastinga, rodanti intuityvų gamtos formų, žmogaus figūros pajautimą. Per savęs ir aplinkos stebėjimą, analizavimą skulptorius pasiduoda ne protui, bet intuicijai, valdydamas didžiąją formą ir detales jis kalba mitiniais, archainiais, paribiniais vaizdiniais, veikiamais komikso meno, medijų, subkultūrų muzikos ir vaizdinių, sapnų ar prieblandos meto haliucinacijų.

Visai jo kūrybai būdinga labai įdomi sintezė: iš vienos pusės jaučiama stipri prigimtinės, baltiškosios, žemaitiškosios kultūros įtaka, netgi pagoniškoji, žyniuoniškoji jos galia – tam tikra žemaitiškoji rustika, o iš kitos – šiuolaikinių medijų, psichodelinio ir klasikinio roko, virtualiosios tinklo kultūros įtaka. Ši sintezė leidžia atspindėti visą sukauptą skulptoriaus patirtį ir kismo aplinką, išskiriančią G. Endriekaus kūrybą iš skulptūrinio aktyvizmo erdvės. Jis išlieka savitas, autentiškas ir laisvas nuo visų modernistinių, konceptualiųjų, šiuolaikinių madų menų sampratų, atitolęs nuo kūrybinio matymo „autostradų“ ir einantis savo individualiu takeliu gilyn į pasąmonės ir sąmonės sąlyčio pakraščius.

Psichovizualinė skulptoriaus vaizdinija leidžia jungti tokias medžiagas, paviršius ir faktūras, kokių gėdytųsi tikriausiai didžioji dauguma šiuolaikinių lietuvių menininkų, adoruojančių perdirbinių, citatų (ne/at)kūrimą ir parodyti gaivališkai demonišką, siurrealistinį, nuolat pažangaus, lekiančio prieš traukinį žmogaus pasaulį. Ironizuojantis žvilgsnis į šiandienos žmonių poreikius tyrinėja viso jų vidinio šizoidinio kraštovaizdžio erdves ir kelia klausimus: į kur ta pažanga mus nuvedė?

LDS skulptorių gildijos pirmininkės, skulptorė Aušra Jasiukevičiūtė